Mokymosi aplinka, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi matomas, išgirstas ir svarbus

          Perėjimas prie IB programos pareikalavo ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Tai nebuvo paprastas perėjimas nuo vienos programos prie kitos – tai buvo tarsi kultūrinis ir metodologinis virsmas, kuris keitė požiūrį į mokymąsi ir mokymą. Mokytojai turėjo išmokti naujų planavimo, vertinimo, refleksijos bei komunikacijos formų. Vienas iš didžiausių iššūkių buvo atsisakyti įprasto mokymo modelio, grįsto faktų pateikimu ir žinių perdavimu ir pereiti prie modelio, kuriame mokinys tampa aktyviu mokymosi proceso dalyviu. Tačiau, kaip teigia pedagogai, ši transformacija buvo ne tik naudinga, bet ir įkvepianti.  Mokytojai vieningai pripažįsta, kad IB programa ne tik suteikė daugiau metodinės laisvės, bet ir paskatino asmeninį tobulėjimą. Mokytoja Sandra teigia, jog „ši programa paskatino giliau susimąstyti apie tai, ką reiškia tikrasis ugdymas – ne tik žinių perteikimas, bet ir vertybių bei kritinio mąstymo ugdymas. Dabar pamokose daugiau diskusijų, interpretacijų, kūrybiškumo, o mokiniai drąsiau reiškia savo nuomonę.“ Pedagogai pastebi, kad pasikeitė ir jų santykis su mokiniais – bendravimas tapo labiau partneriškas, o pamokos – dinamiškesnės ir gyvesnės. IB programa akcentuoja ne tik akademinius pasiekimus, bet ir emocinį intelektą, o tai leidžia mokiniams augti kaip visapusiškoms asmenybėms. „Pastebiu, kad vaikai tapo jautresni vienas kitam, daugiau kalbame apie jausmus, savijautą, tarpusavio santykius. Net ir akademiniai pasiekimai kyla, kai ugdome pasitikėjimą savimi ir pagarba grįstus santykius“, – teigia pedagogė Aiva.

          Vienas iš IB kertinių principų – tarpdiscipliniškumas. Tai reiškia, kad įvairių dalykų turinys yra susiejamas, o mokiniai skatinami matyti sąsajas tarp skirtingų mokomųjų sričių. Mokytojai džiaugiasi galėdami bendradarbiauti tarpusavyje, planuoti integruotas pamokas, kuriose susilieja, pavyzdžiui, gamtos mokslai ir menas, matematika ir socialiniai mokslai. Mokytojai taip pat nuolat renka grįžtamąjį ryšį iš mokinių – apie tai, kaip jie jaučiasi pamokose, kas jiems įdomu, kas galėtų būti daroma kitaip. Tai leidžia kurti mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi matomas, išgirstas ir svarbus. Nepaisant pradinių abejonių, kaip mokiniai priims naują programą, rezultatai džiugina. Vaikai noriai įsitraukia į projektines veiklas, diskusijas, kūrybinius užsiėmimus. Jie tampa aktyvesniais, drąsesniais, labiau pasitikinčiais savimi. „Mokiniai, kurie anksčiau nedrįsdavo pasisakyti, dabar aktyviai dalyvauja pamokose. Jie supranta, kad jų nuomonė svarbi, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Tai labai keičia jų požiūrį į mokymąsi“, – pastebi muzikos mokytoja Žaneta. Mokiniai taip pat labiau domisi pasaulio aktualijomis, įgyja platesnį suvokimą apie globalias temas, vertybes, socialinį atsakingumą. Tai tik patvirtina, kad IB programa kuria pridėtinę vertę ne tik akademine, bet ir vertybine prasme.

Austra Saliamonaitė